Kodėl darbo užmokesčio sukčiavimas taikosi į pasitikėjimą
Darbo užmokesčio sukčiavimas įvyksta, kai nusikaltėlis manipuliuoja darbo užmokesčio mokėjimo procesais, kad nukreiptų atlyginimo mokėjimus arba gautų darbuotojų finansinę informaciją. Skirtingai nuo daugelio verslo apgavysčių, dažniausiai taikomasi į žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio apskaitos ir finansų komandas, o ne į aukščiausio lygio sprendimų priėmėjus.
Jis veikia todėl, kad darbo užmokesčio administravimo veikla atrodo įprasta. Darbuotojai reguliariai atnaujina asmens duomenis, persikelia gyventi, keičia bankus arba užduoda klausimų apie savo atlyginimą, o sukčiai pasinaudoja šiais kasdieniais procesais, kad įterptų apgaulingą užklausą, kuri atrodo visiškai įprasta.
Kaip tai vyksta
Nusikaltėlis paprastai apsimeta darbuotoju. Užklausa gali būti pateikta per:
- El. paštu
- Susirašinėjimo platformas
- Darbuotojų savitarnos sistemas
- Telefono skambučius
Jie teigs, kad pakeitė banką ir jiems reikia, kad atlyginimas būtų pervedamas į naują sąskaitą. Kadangi darbo užmokesčio apskaitos komandos nuolat tvarko tokias tikras užklausas, tai gali nesukelti jokių įtarimų. Jei užklausa apdorojama be papildomo patvirtinimo, būsimi atlyginimo mokėjimai patenka tiesiai į sukčiaus sąskaitą, o darbuotojas dažnai apie tai sužino tik atlyginimo mokėjimo dieną.
Kaip sukčiavimas keičiasi
Sukčiai vis dažniau naudoja socialiniuose tinkluose, per duomenų saugumo pažeidimus ir profesinių kontaktų svetainėse gautą informaciją, kad užklausos atrodytų įtikinamesnės. Jie jau gali žinoti:
- Darbuotojo pareigas
- Jo vadovo vardą
- Darbo užmokesčio mokėjimo datas
- Viduje vartojamus terminus
- Kontaktinius duomenis
Dėl šios informacijos apgaulinga užklausa gali atrodyti labai patikima.
Kodėl tai pavyksta
Darbo užmokesčio apskaitos komandos dažnai patiria spaudimą greitai apdoroti užklausas, o sukčiai tikisi, kad sąskaitos pakeitimai bus laikomi įprastu administraciniu veiksmu, o ne sukčiavimo rizika. Užklausa pavyksta ne todėl, kad atrodo įtartina, o todėl, kad atrodo įprasta. Būtent dėl to darbo užmokesčio sukčiavimas yra ypač pavojingas.
Rizikos mažinimas
Patikrinimas yra svarbus. Niekada nepasikliaukite vien el. paštu, kai keičiami darbo užmokesčio duomenys – reikalaukite, kad pakeitimas būtų patvirtintas nepriklausomu kanalu, geriausia prieš ką nors atnaujinant tiesiogiai pasikalbant su darbuotoju. Dvigubas tvirtinimas, pranešimai apie pakeitimus ir periodinės darbo užmokesčio pakeitimų peržiūros suteikia papildomą apsaugą.
Poveikis žmonėms
Atlyginimas gali būti skirtas nuomai, būsto paskolai, vaikų priežiūrai ar kitoms būtinoms išlaidoms. Kai jis nukreipiamas kitur, poveikis gerokai viršija pačių pinigų praradimą, todėl darbo užmokesčio pakeitimai turi būti laikomi didelės rizikos veiksmais, o ne įprasta procedūra.
Pagrindinė išvada
Darbo užmokesčio sukčiavimas retai susijęs su sudėtingomis technologijomis. Dažniau jis pavyksta todėl, kad įprastu procesu pasitikima jo nepatikrinus.
Susiję straipsniai
- Kas yra vadovo sukčiavimas?
- Kas yra verslo el. pašto kompromitavimas (BEC)?
- Kaip įmonės gali apsisaugoti nuo mokėjimų sukčiavimo?